Hagnżtar upplżsingar

       Slysa- og veikindaréttur skipverja.  
              Réttur og skyldur.

             Ķ slysa- og veikindatilvikum eiga menn rétt, en bera lķka skyldur.

  Réttur skipverja.
  Sjómašur, sem veršur óvinnufęr samkvęmt lęknisvottorši vegna slyss eša veikinda, į fyrstu tvo mįnušina rétt į fullum launum allan tķmann, og skiptir engu mįli žó svo sjómašurinn hafi starfaš samkvęmt skiptimannakerfi eša veriš tķmabundiš rįšinn. Sama rétt į skipverji, sem er óvinnufęr vegna veikinda, žó ekki fleiri daga, en hann hefur veriš ķ žjónustu śtgeršarinnar ķ allt aš tvo mįnuši.
  Nęstu žrjį mįnuši óvinnufęrninnar vegna vinnuslyss (ekki ķ veikindum eša frķtķmaslysum) į sjómašurinn rétt į greišslu kauptryggingar (fast kaup hjį farmönnum). Hafi sjómašur starfaš hjį sömu śtgerš eša į sama skipi samfellt ķ eitt įr, žį bętist viš einn mįnušur į kauptryggingu en tveir hafi sjómašurinn starfaš samfellt ķ tvö įr. Hįmarkslaunaréttur sjómanns, sem slasast ķ vinnuslysi, getur samkvęmt žessu numiš fullu kaupi ķ tvo mįnuši og kauptryggingu ķ fimm mįnuši eša samtals forfallakaup ķ sjö mįnuši varši óvinnufęrnin svo langan tķma.
  Ljśki forföllum sjómanns į mešan skip er ķ veišiferš og ekki er hęgt aš koma honum um borš, ber aš greiša honum forfallakaup alla veišiferšina. Į hinn bóginn er heimilt aš lįta sjómanninn vinna viš störf ķ landi, enda falli störfin undir verkahring sjómannsins.
  Sjómašur, sem slasast ķ frķtķma sķnum, į rétt į slysakaupi, fullu kaupi ķ allt aš 2 mįnuši. Tekur sjómašurinn laun frį žeim tķma, er hann įtti aš hefja störf aš nżju, en frį žeim tķma telst óvinnufęrni hefjast launalega séš.

  Skyldur skipverja.
  Verši sjómašur óvinnufęr af völdum slysa- eša veikinda ber aš honum strax aš tilkynna skipstjóra eša śtgeršarmanni um forföllin. Įrķšandi er aš vinnuslys séu skrįš ķ skipsdagbók, jafnvel žótt ekki lķti śt ķ fyrstu aš um alvarlegt slys sé aš ręša, žvķ raunverulegar afleišingar slysa eru oft lengi aš koma ķ ljós.
  Leita skal lęknis eins fljótt og hęgt er og skila śtgeršinni lęknisvottorši um óvinnufęrnina strax. Žį er naušsynlegt aš śtgeršin fįi aš fylgjast meš framvindu mįla, enda žarf hśn aš gera sķnar rįšstafanir svo sem varšandi afleysingamann o.s.frv. Strax og óvinnufęrni lżkur žarf aš afhenda śtgeršinni lokavottorš lęknis.
 
  Upplżsinga aflaš.
  Įrķšandi er aš sjómenn leiti strax til stéttarfélags sķns og afli upplżsinga um réttarstöšu sķna. Aš mörgu er aš huga, žegar óvinnufęrni ber aš höndum og er žvķ žżšingarmikiš aš fį strax ķ upphafi slysa og veikinda réttu leišbeiningarnar hjį stéttarfélaginu eša lögmönnum žess, lögmannsstofan heitir: Fulltingi, Höfšabakka 9, 110 Reykjavķk s: 5332050 og netfang er fulltingi@fulltingi.is . Sérstaklega er žetta įrķšandi, ef um vinnuslys er aš ręša, enda įtta menn sig ekki alltaf į žvķ, žegar slysiš gerist, hvaša varanlegar afleišingar slysiš kann aš hafa ķ för meš sér žegar frį lķšur og hver bótaréttur žeirra er. Er nokkuš um žaš, aš sjómenn reyni aš harka af sér afleišingar slyss og lįti žar viš sitja.

  Skašabętur.
  Samkvęmt slysatryggingu sjómanna eiga sjómenn fullan og óskorašan rétt į greišslu skašabóta, valdi vinnuslys žeim varanlegum skaša ķ einhverju męli, žótt slysiš verši ekki rakiš til ófullnęgjandi vinnuašstęšna eša um hreint óhappatilvik aš ręša. Sjómenn, sem slasast į beinni leiš til og frį vinnu, eiga sama rétt til slysakaups og skašabóta og slysiš hefši gerst ķ vinnunni.
  Séu afleišingar vinnuslyss varanlegar, žannig aš sjómašur nęr ekki fullum bata eftir slysiš, į hann rétt į greišslu skašabóta śr slysatryggingu sjómanna. Um hįar bętur getur veriš aš ręša,  žótt varanlegar afleišingar slyssins reynist  ekki miklar. Žvķ mišur er algengt, aš sjómenn, sem verša fyrir slysum, įtti sig ekki į réttarstöšu sinni
  Skašabętur reiknast į grundvelli skašabótalaga nr. 50/1993 og er žvķ mikilvęgt aš rįšfęra sig strax viš stéttarfélagiš eša lögmenn žess, žvķ aš mörgu er aš hyggja varšandi gagnasöfnun og śtreikninga, įšur en hęgt er aš leggja fram bótakröfur į hendur viškomandi tryggingafélagi.
  Séu félagsmenn sjómannafélagsins ķ minnsta vafa um rétt sinn varšandi vinnuslys, eru žeir eindregiš hvattir til aš hafa strax samband viš stéttarfélag sitt eša lögmenn žess.  

 

Ķtarefni.  

Réttindi og skyldur sjómanna ķ slysa- og veikindatilfellum.

 Hér į eftir eru rakin ķ stuttu mįli helztu atriši varšandi réttindi og skyldur sjómanna ķ slysa- og veikindatilfellum skv. 36. gr. sjómannalaga nr. 35/1985, sbr. gr. 1.21 ķ kjarasamningi S.S.Ķ og L.Ķ.Ś varšandi sjómenn į fiskiskipum.
 Óvinnufęr og ķ rįšningarsambandi.
 Til žess aš eiga rétt į slysa- eša veikindalaunum er žaš frumforsenda, aš sjómašurinn sé annars vegar ķ rįšningarsambandi viš śtgerš og hins vegar óvinnufęr skv. lęknisvottorši. Sé sjómašurinn hęttur, žegar óvinnufęrnin kemur ķ ljós, į sjómašurinn ekki réttinn hjį žeirri śtgerš, sem hann var hjį, žótt rekja megi óvinnufęrnina til veru hans žar. Sé hann į hinn bóginn kominn til starfa hjį annarri śtgerš og hann veršur žar óvinnufęr, žį ber žeirri śtgerš aš greiša forfallakaup vegna óvinnufęrni, nema sjómašurinn hafi leynt žvķ vķsvitandi viš rįšningu sķna, aš hann vęri haldinn žessum sjśkdómi eša meišslum, sem vęntanlega myndi gera hann óvinnufęran.
 Žótt sjómašur slasist jafnvel į sķšasta degi rįšningartķma sķns hjį śtgerš žarf hśn samt aš greiša sjómanninum full laun allan tveggja mįnaša stašgengilslaunatķmann mešan į óvinnufęrni stendur og skiptir žį engu mįli, aš sjómašurinn sé ķ skiptimannakerfi. Verši sjómašur óvinnufęr įšur en hann fer ķ frķ, žį žiggur hann forfallakaup, eins og hann hefši ekki ętlaš ķ frķ, en tekur žį sér launalaust frķ seinna, žegar hann er oršinn heill heilsu. Verši sjómašur hins vegar óvinnufęr ķ launalausu frķi, žį žiggur hann laun frį og meš žeim tķma aš frķinu lżkur og žį fyrst byrjar fyrsti dagur forfallanna aš teljast launalega séš. Naušsynlegt er žvķ, aš fyrir liggi strax viš töku frķsins, hve lengi launalausa frķiš įtti aš standa, sérstaklega žar sem ekki er um frķtśrakerfi aš ręša.
 Óvinnufęrni veitir ekki sjįlfkrafa launarétt.
 Į žaš skal bent, aš žótt fyrir liggi lęknisvottorš um óvinnufęrni, žį žarf žaš ekki sjįlfkrafa aš žżša, aš sjómašurinn eigi rétt į forfallakaupi. Óvinnufęr žżšir žaš, aš sjómanninum sé ókleift aš inna starf sitt af hendi eša honum er brżn naušsyn aš leita sér lękninga og žį ašeins tķmaspursmįl, hvenęr honum veršur žaš ókleift aš vinna, ž.e mjög stutt ķ žaš. Hefur oft risiš upp įgreiningur um žaš, hvort sjómašur sé óvinnufęr ķ merkingu 36. gr. sjóm.l, žótt hann hafi eša žurfi aš gangast undir skuršašgerš. Er žį deilt um žaš, hvort sjómašurinn hafi veriš vinnufęr, žegar hann fór ķ ašgeršina, en oršiš žį fyrst óvinnufęr, žegar lęknirinn var bśinn aš skera ķ hann, ž.e veršur ķ raun óvinnufęr af völdum lęknisins. Sjómašurinn hafi meš öšrum oršum fariš ķ svokallaša valkvęša ašgerš, t.d ęšahnśtaašgerš, sem ekki hafi veriš brżn naušsyn į og hefši mįtt framkvęma sķšar. Af žeim įstęšum hafi śtgeršin neitaš greišsluskyldu, žótt fyrir liggi lęknisvottorš um óvinnufęrni. Žurfa sjómenn aš hafa žetta ķ huga, žvķ ekki er sjįlfgefiš aš greišsluskylda śtgeršar sé alltaf fyrir hendi, žótt sjómašur sé óvinnufęr. 
 Tķmalengd greišsluskyldu śtgeršar.
 Ķ stuttu mįli er reglurnar ķ 36. gr. sjóm.l varšandi tķmalengd greišsluskyldu śtgeršar žannig, aš fyrstu tvo mįnuši óvinnufęrninnar eiga skipverjar aš fį full laun, ž.e žau laun sem viškomandi staša gaf, svokallaš stöšugildi, žrįtt fyrir žaš aš sjómašurinn hafi veriš ķ skiptimannakerfi og hefši sjįlfur ekki haft nema t.d 2/3 eša ½ žeirra launa er stöšugildiš gaf ķ laun. Žetta byggist į tślkun Hęstaréttar ķ mörgum dómum žess efnis aš sjómašur, sem veršur óvinnufęr, geti ekki į sama tķma talizt vera ķ launalausu frķi og notiš frķsins, eins og venjulega, en verši ķ žess staš aš taka sér launalaust frķ seinna eftir aš óvinnufęrni lżkur. Žetta hafa sumar śtgeršir ekki getaš sętt sig viš og halda įfram ķ dag aš virša aš vettugi dóma Hęstaréttar meš žeim rökum, aš óvinnufęr sjómašur gręši į óvinnufęrninni og fįi greitt meira en hann hefši fengiš sjįlfur heill heilsu.
 Til višbótar fullum launum ķ fulla tvo mįnuši į sjómašur sem rįšinn hefur veriš samfellt į sama skip eša hjį sama śtgeršarmanni ķ tvö įr, rétt į kauptryggingu (fast kaup hjį farmönnum) ķ einn mįnuš ķ višbót  viš tveggja mįnaša greišslu fullra launa, en ķ tvo mįnuši hafi hann starfaš samfellt ķ fjögur įr.
 Rétt er aš įrétta žaš, aš ķ veikindatilvikum į óvinnufęr sjómašur ašeins rétt į jafmörgum dögum og hann hefur veriš ķ žjónustu śtgeršarinnar ķ allt aš tvo mįnuši. Žannig į t.d skipverji, sem starfaš hefur ašeins ķ 10 daga, rétt į fullu kaupi ķ jafnmarga daga. Į hinn bóginn gildir sś regla, aš skipverji, sem slasast ķ vinnuslysi, jafnvel žótt į fyrsta degi rįšningartķmans sé, eigi rétt į 5 mįnaša kaupi (fullt kaup fyrstu 2 mįnušina en kauptryggingu nęstu 3 mįnušina). Hįmarksgreišslutķmi śtgeršar getur žvķ oršiš 7 mįnušir ķ vinnuslysum, hafi viškomandi starfaš ķ 4 įr samfellt eša lengur į sama skipi eša hjį sama śtgeršamanni. Hér mį bęta viš, aš skv. gr. 1.21 kjarasamningsins getur sjómašur įtt rétt į  tveggja mįnaša kauptryggingu žessu til višbótar žurfi hann aš gangast undir ašgerš, sem lęknisfręšilega telst naušsynleg til aš draga śr eša eyša varanlegum afleišingum vinnuslyss. Getur žvķ hįmarkslaunaréttur sjómannsins vegna óvinnufęrni oršiš alls 9 mįnušir, ef svo ber undir.
 Lok óvinnufęrni.
 Um lok óvinnufęrni fer eftir žvķ, hvaš segir ķ lęknisvottorši. Sjómašur getur žó įtt rétt į forfallakaupi ķ lengri tķma en til žess tķma aš sjómašurinn į žess kost į aš hefja störf aš nżju, enda žótt hann sé oršinn aftur vinnufęr. Ljśki forföllum sjómanns į mešan skip er ķ veišiferš og ekki er hęgt aš koma honum um borš, ber śtgeršarmanni aš greiša honum samt forfallakaup alla veišiferšina. Į hinn bóginn er śtgeršarmanni heimilt aš lįta sjómanninn vinna viš störf ķ landi, er tengjast viškomandi skipi og bśnaši žess, enda geti störfin falliš undir verkahring sjómannsins, t.d hįseti lįtinn vinna į netaverkstęši śtgeršar viš veišafęri skipsins o.s.frv. Skal įréttaš aš sjómašurinn fęr eftir sem įšur greidd sķn forfallalaun alla veišiferšin, en fęr engin sérstök laun fyrir sķna vinnu ķ landi. Eins og alltaf žarf hann aš tilkynna śtgeršinni, žegar hann er oršinn vinnufęr og breytir engu, žótt skipiš sé ķ mišjum tśr. 
 Ķtrekuš forföll vegna sama sjśkdóms eša meišsla.
 Vakin er athygli į žvķ, aš žegar um er ręša ķtrekuš forföll af völdum  sama sjśkdómsins eša meišsla hjį sömu śtgerš, žį tęmist forfallakaupsrétturinn og endurnżjast aldrei į rįšningartķmanum hjį sömu śtgerš, hvorki į 12 mįnaša fresti eša į öšru tķmabili, eins og dęmi eru til um hjį öšrum launžegum. Žetta žżšir žaš, aš žegar sjśkdómur eša meišsl taka sig upp, aš menn byrja į žvķ aš tęma tķmabil fullra launa og sķšan kauptryggingaržįttinn, unz viškomandi sjómašur hefur fengiš greitt allan žann tķma, sem hann įtti rétt į aš fį forfallakaup.
 Skyldur sjómanna ķ slysa- og veikindatilvikum.
 Sjómenn, sem verša óvinnufęrir į rįšningatķma hjį śtgerš, eiga ekki eingöngu rétt, žeir bera lķka skyldur. Ķ fyrsta lagi žarf sjómašur aš tilkynna śtgeršinni strax um veikinindi sķn eša meišsl liggi žaš ekki alveg ljóst fyrir. Einkum er įrķšandi aš sjómašur, sem veršur fyrir meišslum, sem engin vitni eru kannski aš, aš hann lįti skipstjórann eša śtgeršina strax vita, svo hęgt sé aš skrį žaš ķ dagbók skipsins. Er žaš lagaskylda śtgeršar aš tilkynna til Tryggingastofunar rķkisins um vinnuslys, sem einnig gefur śtgeršinni kost į endurgreišslu į launum vegna vinnuslyss. Jafnframt veršur slķk tilkynning sönnun um tilurš slyssins og tildrög, sem er sérstaklega žżšingarmikiš, ef slysiš leišir til varanlegrar örorku.
 Sjómanni ber viš fyrsta tękifęri aš leita lęknis og getur sķšan meš žvķ sannaš óvinnufęrni sķna meš lęknisvottorši. Ber honum aš afhenda śtgeršinni lęknisvottoršiš og sķšari vottorš og lįta skipstjórann eša śtgeršina fylgjast allan tķmann meš gangi forfallanna, enda žarf śtgeršin oftast aš kalla til afleysingamann. Viš lok óvinnufęrni skal sjómašurinn tilkynna sig til vinnu og afhendir śtgeršinni lokavottoršiš. 

  Hér aš framan hefur veriš drepiš į nokkra helztu žętti varšandi rétt sjómanna og skyldur ķ slysa- og veikindatilfellum. Žar sem ljóst er aš forfallatilvikin geta veriš mjög margbreytileg og margs aš gęta, žį er félagsmönnum Sjómannafélags Eyjafjaršar bent į aš leita til félagsins meš fyrirspurnir sķnar  eša til lögmanna félagsins, Fulltingi Höfšabakka 9, 110 Reykjavķk s:5332050 eša netfang sem er fulltingi@fulltingi.is sem veita allar upplżsingar um réttarstöšu manna ķ žessum efnum svo og öllu žvķ, sem varšar tślkun kjarasamninga og sjómannalaga.

    Vinnuslys og skašabótaréttur sjómanna.
 Ķ maķ 2001 sömdu sjómannasamtökin um róttęka breytingu į  žeim reglum, sem giltu um skašabótarétt sjómanna vegna vinnuslysa, sem margir vilja meina aš hafi veriš ein stęrsta kjarabót, sem sjómenn hefšu samiš um sķšustu įratugina.
 Fram aš žeim tķma giltu įkvęši 9. kafla siglingalaganna nr. 34/1985. Annars vegar var um aš ręša svokallaša hlutlęga įbyrgš, en śr henni fengust greiddar bętur fyrir varanlega örorku ķ öllum slysatilvikum, hvernig svo sem slysiš bar aš höndum, svo framalega sem sjómašurinn hafši ekki slasast vegna įsetnings eša vķtaveršs gįleysis. Śr žessari tryggingu fengust ekki hįar bętur. Til žess aš fį lķkamstjón sitt aš fullu bętt, žį žurftu aš koma til višbótar bętur śr įbyrgšartryggingu śtgeršar . Til žess aš žaš mętti verša, žį žurfti hinn slasaši sjómašur aš sżna fram į aš slysiš vęri ekki óhappaslys eša honum sjįlfum aš kenna, heldur ęttu skipsfélagar hans sök į slysinu eša aš rekja mętti slysiš til bilunar ķ bśnaši skipsins eša annarra atriša, sem śtgeršin bęri įbyrgš į. Leiddi žetta til endalausra mįlaferla, žar sem hinn slasaši žurfti ķ raun aš troša sökinni į skipsfélaga sķna eša śtgeršina fyrir meintan vanbśnaš eša vanstjórn. Slķkar nornaveišar fóru ešlilega mjög ķ taugarnar į mönnum, sérstaklega skipstjórnarmönnum, sem mįttu oft og tķšum žurftu aš bera af sér sakir um meinta vanrękslu eša handvömm viš verkstjórn eša stjórn skips.
 Žetta breytist allt įriš 2001, eins og įšur sagši, en žį er įkvešiš aš nś skuli fara eftir almennum skašabótalögunum varšandi bętur til sjómanna, sem žżšir žaš ķ raun aš öll vinnuslys į sjómönnum bętast, nema slysiš megi rekja til įsetnings eša stórfelld gįleysis sjómannsins, en žį mį lękka bęturnar eša fella žęr nišur eftir atvikum.
 Valdi vinnuslys į sjómanni honum varanlegu lķkamstjóni, žį greišast ferns konar skašabętur, ž.e.a.s bętur fyrir tķmabundiš atvinnutjón, žjįningar, miska og varanlega örorku. Langstęrsti hluti skašabótagreišslna liggur ķ varanlegu örorkunni, sem ręšst af žremur žįttum, ž.e hve hį varanleg örokan er metin,  ķ öšru lagi af tekjum hins slasaša žrjś sķšustu tekjuįrin fyrir slysaįr, žó aš vissu hįmarki, og ķ žrišja lagi af aldri sjómannsins. Ekki er hęgt aš meta varanlega örorku og žį hina žrjį žęttina um leiš, fyrr en svoköllušum stöšugleikatķmapunkti er nįš, ž.e afleišingar slyssins eru komnar endanlega ķ ljós og ekki aš vęnta aš įstandiš breytist frekar. Er žaš žumalputtareglan, aš žaš sé um įri eftir slys eša sķšustu ašgerš, en getur veriš fyrr eša sķšar eftir ešli og alvarleika slyssins. Veršur žó ekki hér fariš nįnar ķ saumana į žvķ, hvernig žessi mįl ganga fyrir sig ķ framkvęmd frį upphafi til enda, en žess mįl geta veriš flókin og margs aš gęta.
 Ašalatrišiš er, aš sjómenn įtti sig į žvķ, aš žeir geta įtt rétt į bótum śr slysatryggingu śtgeršar jafnvel žótt vinnuslys, sem žeir hafa oršiš fyrir, viršist ķ fyrstu ekki hafa valdiš žeim varanlegu lķkamstjóni eša sem nokkru varši, enda sjómenn žekktir fyrir aš reyna aš harka af sér og koma sér aftur til starfa. Hefur komiš ķ ljós aš margir sjómenn hafa ekki įttaš sig į žessu, fyrr en žeim hefur veriš bent sérstaklega į žennan slysabótarétt žeirra, sem žeir eiga og greiša hluta išgjaldsins af į móti śtgerš. Félagsmönnum Sjómannafélags Eyjafjaršar er sérstaklega bent į aš leita til félagsins meš fyrirspurnir sķnar um žessi mįl eša beint til lögmanna félagsins, Fulltingi, Höfšabakka 9, 110 Reykjavķk s: 533-2050, netfang: fulltingi@fulltingi.is sem sérhęft hafa sig ķ slysamįlum sjómanna og munu sjį um slķk mįl frį upphafi til enda, sé žess óskaš.

 

Svęši